Istorija · 1970–šiandien
Nuo vaikų namų
iki 437 valandų.
Čia — tikra Vidmanto Urbono biografija su datomis, vietovėmis ir skaičiais: kas įvyko, kada įvyko ir kaip tai užfiksuota. Be metaforų.
1958
Gimimo metai · Panevėžys
4 516 km
Double Deca, 1998 m. Monterėjus
437:21:40
Oficialus laikas — 18 parų 5 val.
28 m.
Tiek laikėsi rekordas · sumuštas 2026 m.
Pusė obuolio broliui
Penkiametis basas per skaldą, šiukšliadėžė už jį aukštesnė. Randa pusę obuolio ir atlaužia pusę mažesniam broliui Algimantui. Motina namuose būna su svetimais žmonėmis ir į vaikus nežiūri; tėvas jūreivis parvažiuoja retai.
Šviesiausias vaikystės vaizdas — pro duris įeinanti močiutė Kazimiera su terba maisto. Naujųjų metų išvakarėse motina palieka jį pas svetimus žmones Panevėžio „Bulgarijoje“: pažadėti saldainiai nepasirodo, ir pirmąją metų dieną vaikas basas nueina penkis kilometrus per šaltį iki senelių namų — ir sustoja po žilvičiu, drovėdamasis prieiti prie durų.
Iš motinos teismo dienos atmintyje liko viena detalė: labai sultinga kriaušė, kurią jam padavė moteris teismo salėje. „Visas gyvenimas buvo tarsi skaudulys.“
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Močiutė Kazimiera, Naujųjų metų kelias basomis penkis kilometrus, sultinga kriaušė motinos teismo salėje ir citata „visas gyvenimas buvo tarsi skaudulys“ — pagal LRT publikaciją.
Vaikų namai ir du autobusai
Beveik šešerių jį paima milicija ir atveža į Kauno vaikų namus: vonia, balta patalynė, šiltas maistas tris kartus per dieną. „Tada prasidėjo tikrai geras gyvenimas“ — sako jis. Duoną po pagalve slepia dar ilgai.
Po metų brolius išskirsto: Vidmantas — į Panevėžį, brolis — į Vilnių. Du autobusai priešingomis kryptimis ir dvi vaikiškos rankos ant stiklo. Niekas nieko nepaaiškina.
Baseine po vandeniu jis pirmą kartą išgirsta tylą. Mokykloje jis — „detdomovcas“. Kine — „Muzikos garsai“ tris seansus per dieną: taip jis pamato, kaip atrodo šeima.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Vaikų namai Kaune, brolių išskyrimas į Panevėžį ir Vilnių, duona po pagalve, „Muzikos garsai“ — pagal LRT publikaciją.
Brolis žuvo rinkdamas metalo laužą. Jam tada buvo šešiolika.
Paminklas ir pažadas
Šešiolikmetis meta mokslus, eina dirbti prie vagonų ir uždirba broliui paminklą. Uždeda ranką ant akmens ir pasako sau: „Aš gyvensiu kitaip. Aš įrodysiu.“
Tai pirmoji ištvermės užduotis jo gyvenime — ir visų vėlesnių rekordų priežastis. Kiekvienas rekordas paskui bus tas pats akmuo, tik didesnis.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Brolio Algimanto žūtis ir paminklo istorija — pagal LRT publikaciją ir V. Urbono pasakojimus; pažado formuluotė — filmo scenarijaus interpretacija.
Skaičiai, kuriuos užrašė spauda
1991 m. liepos 30–31 d.: 373 km — 22 km plaukimo „Ekrano“ mariose, 301 km dviračiu, 50 km bėgimo — per 23 val. 40 min. Finiše jo nepasitiko niekas: tą rytą Medininkuose įvyko žudynės.
1994 m. sausis: 50 km baseine per 17 val. 6 min. 27 sek. — apie du tūkstančius kartų pirmyn ir atgal.
1993–1997 m.: keturi ultratriatlono pasaulio vicečempiono titulai. 1996 m. — paros rekordas Panevėžyje. 1997 m. sausis — 100 km baseine per 36 val. 40 min. 58 sek., renkant lėšas Panevėžio vaikų namams.
Visos šios iškarpos yra archyve — su antraštėmis, datomis ir autorių pavardėmis.
ŠaltinisArchyvas · spaudos iškarpos 1991–1997— 1991 m. liepos 30–31 d. (373 km), 1994 m. 50 km baseine, 1997 m. 100 km baseine ir pasaulio vicečempiono titulai — pagal to meto laikraščių iškarpas; kontekstas patikslintas LRT publikacija.
Double Deca: 437:21:40
Dvidešimt „Ironman“ distancijų iš eilės 540 m virš jūros lygio: 76 km baseine, 3 600 km dviračiu 1 800 metrų ratu ir 840 km bėgimo tuo pačiu ratu, tik priešinga kryptimi.
Plaukimą — 76 km be poilsio — jis įveikė per 31 val. 19 min. 35 sek. ir finišavo antras. Nė minutės nenumigęs sėdo ant dviračio, vydamasis meksikietį Mario Rodriguezą. Grafikas: 450 km per parą, paskui dvi trys valandos poilsio. Komanda — žmona Rita ir kaunietis plaukikas Erikas Duškinas. Meksikos kaitrą pakeitė kelias dienas nesiliovęs šaltas lietus: ant šiltų pirštinių — guminės, batai apvynioti polietilenu.
Nuo pervargimo prasidėjo haliucinacijos, kuriose nebeliko ryšio su realybe. Kol kojos mynė pedalus, jis šaudė iš tanko Antrojo pasaulinio karo fronte, grūmėsi Napoleono armijoje, klausėsi Ozolo kalbos Sąjūdžio mitinge ir gavo Meksikos vyriausybės nurodymą vytis iš kalėjimo pabėgusį Pablo Escobarą — nors šis jau penkerius metus buvo miręs. Kitą naktį draugas jam „privačiai užsakė“ Erico Claptono koncertą. Dar kitą — pamatė moskvičiumi į Meksiką su vaikais atvažiavusį Ritos brolį. Kaskart tas pats atsakymas: gulk, statom lašelinę. Atsitokėjęs — mynė toliau.
Paskui haliucinacijos pasitraukė, bet atsijungė galvą laikantys raumenys: dvi paskutines paras jis važiavo viena ranka parėmęs knembančią galvą.
Oficialus laikas — 437 valandos 21 minutė 40 sekundžių, 18 parų 5 valandos. Artimiausias prie šio rezultato priartėjęs atletas ilgus metus atsilikdavo dar pusantros paros.
Šis rekordas laikėsi 28 metus. 2026-aisiais jis buvo sumuštas.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Plaukimo laikas 31:19:35, komanda (Rita Urbonienė, Erikas Duškinas), lietaus sąlygos, haliucinacijos (tankas, Napoleono armija, Ozolo kalba, Pablo Escobaras, Erico Claptono koncertas) ir paskutinės dvi paros viena ranka — cituojama pagal LRT publikaciją. Oficialus laikas 437:21:40 — IUTA rezultatų protokolas, Monterėjus, 1998.
Atrodo, kad istorija čia baigiasi. Praeina aštuoni mėnesiai.
Plaukimas, po kurio sustojo inkstai
Nuo Baltarusijos sienos iki jūros — 460 kilometrų, po vienuolika dvylika valandų vandenyje kasdien. Be prizo ir be laikmačio: akcija vadinosi „Vanduo — tai gyvybė“.
Krantinėse — šimtai žmonių: „VIDMANTAI, VARYK!“, „NENUVILK MŪSŲ!“ Nuo penktos dienos ranka nebeišlenda taip, kaip turi. Jis tai žino. Ir plaukia toliau.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— 460 km Nemunu ir akcijos „Vanduo — tai gyvybė“ aplinkybės — pagal LRT publikaciją.
Trys milimetrai
Diagnozė buvo tiksli: raumuo suiro greičiau, nei inkstai spėjo išvalyti, inkstai sustojo. Paralyžius nuo juosmens. Gydytojas mandagus ir teisus: „Dabar yra gerų vežimėlių.“ Tik gydytojų Balio Dainio ir Ingridos Pūkienės pastangomis jis liko gyvas.
Ketvirta para — nieko. Dvyliktoji — nieko. Dvidešimt trečioji — jis nustoja bandyti. Trisdešimt pirmą dieną pajuda mažasis kairės kojos pirštas. Trys milimetrai. „Vienas. Jei vienas — tai ir du.“
Po kelių savaičių — keturi metrai iki prausyklos, po du centimetrus, atsisakius vežimėlio. Dvi valandos. Ir dantų šepetėlis drebančiose rankose.
Tai buvo sunkiau už 437 valandas. Ir tai matė vienas žmogus.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Inkstų nepakankamumas, gydytojų Balio Dainio ir Ingridos Pūkienės vaidmuo — pagal LRT publikaciją; 31-os dienos ir trijų milimetrų epizodas — pagal filmo scenarijaus stuburą (Draft 3) ir V. Urbono pasakojimą.
Vanduo — tai gyvybė
Po septynerių atsitiesimo metų jis grįžta į didžiuosius plaukimus — jau ne dėl medalių. Kiekvienas ežeras turi datą ir adresatą: Titikaka Peru ir Bolivijoje (2009, 3 821 m — skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui), Jeloustounas (2010 — Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms), Baikalas (2011 — tremties 70-mečiui; giliausioje vietoje nuskandinta gintarinė ašara), Didysis ežeras Tasmanijoje 2012 m. vasario 16-ąją, per dvimetres bangas, ir Tanos ežeras Etiopijoje su krokodilais bei begemotais (2013 — 1863 m. sukilimo aukoms).
2013 m. rugpjūčio 15 d. — Keturių Kantonų ežeras Šveicarijoje: dvylika su trupučiu valandų vandenyje ir misijos pabaiga. Kova už laisvę ir kova už vandenį viename maršrute.
„Viskas, ką darau, darau vardan Darnios Lietuvos ir Švaresnio Pasaulio. Viskas iš meilės Lietuvai ir Motinai Gamtai.“
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Ežerų sąrašas, datos, gyliai ir dedikacijos (Titikaka, Jeloustounas, Baikalas, Tasmanija, Tana, Keturi Kantonai) — pagal LRT publikaciją; misijos formuluotė — paties V. Urbono.
„Toliau — valia“
Rugsėjo 22-ąją — Katmandu, paskui aštuonių dienų žygis vis aukštėjančiais takais iki Tiličo. Vanduo — nuo nulio iki dviejų laipsnių. Mokslas sako: tokioje temperatūroje žmogus baigiasi per penkias–aštuonias minutes. Kai jam pasakė, kad po dešimties minučių sugrius inkstai, jis bedė pirštu sau į smilkinį.
Ten, kur mokslininkai rašo „toliau — mirtis“, jis vartoja kitą žodį: toliau — valia.
Šoninis vėjas nešė gelbėtojų valtį į uolas — ir plaukikas pats stūmė savo gelbėtojus tolyn nuo akmenų: penki grybšniai viena ranka, penki kita. Krante jis drebėjo, susuktas į miegmaišį, o paskui, ramstydamasis irklu, naktį kopė atgal į stovyklą, kol kalne suspindo šerpų prožektoriai.
Didžiojoje palapinėje tą naktį nebuvo jokio pergalės pakylėjimo — tik tyla ir apsikabinę verkiantys Vidmantas ir jo sūnus Rokas.
ŠaltinisLRT.lt · E. Ganusausko knygos ištrauka— Tiličo (4 950 m) žygio datos, 0–2 °C vandens temperatūra, mokslininkų prognozė „5–8 minutės“, gelbėtojų valties epizodas ir naktis palapinėje su sūnumi Roku — pagal LRT publikaciją.
Kaip tai mato kiti
„Tai lyg stebuklas — Dievas pasirinko vaikų namų berniuką, kad nuleistų iš dangaus kažkokią svarbią ir ypatingą žinią.“
Tatjana Munina · Lietuvos garbės konsulė Irkutske
„Šio žmogaus galimybės driekiasi toli už protu suvokiamų ribų“, — rašo žurnalistas Edmundas Ganusauskas knygoje „Ekscelencija, monsinjoras ir...“, kurios skyrius „Dangus pasirinko berniuką“ skirtas Vidmantui. Šio puslapio detalės — iš tos knygos ištraukos ir viešų interviu.
Šaltinis · LRT.lt — „Galimybės driekiasi toli už suvokiamų ribų“
Šiandien · Panevėžio baseinas
Jis treniruoja vaikus.
Keturiolikmetė kabo ant takelio virvės: „Aš negaliu.“ Jis atsitupia ir sako: „Žinau.“
„Kūnas sustoja tada, kai protas sutinka. Tavo kūnas tvarkoje — sutiko protas. Išmok skirti, kada kalba protas, o kada kūnas.“
Rekordą 2026-aisiais sumušė kitas žmogus. Tai, kaip atsistojama po nuosprendžio, lieka neperrašyta.